o jūs pabandykit man įrodyt, kad prisimint viską, kas vyko, yra beprasmiška. aš vis tiek nepatikėsiu. norėčiau sustot ir atsivėpt paskendus savo pasaulio prieblandoj. lyjant lietuj stovėti tarpduryje ir gerti vėstančią kavą su pienu, klausant šešėlių žingsnių per visą naktį - - tik šie jau nebe tokie svetimi. juk aš jau pati virstu į šešėlį. kvailos šypsenos tik vienadienės, tik trumpalaikės. net nešildo. nors ir juokinga. nors ir iki ašarų.

krenta su paukščiais

man savaitės reikia. savaitei izoliuotis arrrba tapsiu tikra mizantrope.