jau net norėčiau tapti tiesiog šešėliu. nakčiai atėjus nerčiau į juodą jos paslaptį ir skandinčiaus tamsoj iki ryto. susiliejus su nakties ramybe, ištirpus vėsiam rūke - - gal šitaip rasčiau pabėgimą

nes net ten, kur negalėčiau patikėt, net ten prisimena
ir klausia
ir klausia manęs, o aš
tik sakau "taip, tiesa, taip, išvyko"
ir kai klausia, kaip viskas dabar
atsakau, kad "laikausi"
nors ir suduria širdį
kaskart vis stipriau ir stipriau
kai, rodos, nebežinau, ką atsakyti


ir svyra rankos
ir radioheadų nuotaika neblėsta
ir dulkėta laiškų dėžutė
ir ---
svajonėse regiu save kaip paukštį.

labanakt.