"Kartais man atrodydavo, kad nuo jos sklinda muzika, kurią girdžiu ne tik aš vienas, bet ir visi aplinkui. Aš visada svajojau apie tokias moteris, kurios, būdamos šalia (o tokios - visada šalia, net jei skiria šviesmečiai), veikia nelyginant naktiniai klaidžiojimai pajūriais ar ilgas žiūrėjimas į spindintį dangų gulint bičių dūzgesy, čiobreliuose... Jos panaikina erdvę ir laiką, lieka tik kažkas amžino ir absoliutaus - kaip kalnuose..."

- Jurga Ivanauskaitė "Mėnulio vaikai"

noriu ten, kur kalnai --