šiąnakt mano oda kvepia prancūziškais kvepalais. sakė, jog kvepia pasakiškai - - pasitikiu vyriška uosle. naujienos iš paryžiaus verčia dar labiau laukt pavasario. jei tik pasaulio pabaiga praeis laimingai - už tai šiandien jau kėliau stiklą viskio, ir dar už mr. mojo risin' gruodžio pabaigoj. tokios sutartys man patinka ir, odie, aš taip džiaugiuos, jog jūs esat - - -
pokyčių ir pereinamųjų laikotarpių metas mano pasauly. nauji žmonės, kuriems sakau labas, nauji kampai, kuriuos atsigulus į lovą tyrinėju smalsiomis akimis, naujos sienos, ant kurių jau pradėjau piešti paukščius. ir suprasi netikėtai, kad pats esi paukštis. visur palieku savo žymę, bet jau teko girdėt, kad čia jauku. jauku ir man, šitam mažam akvariume, kol neateina naktis ir nenutyla žingsniai. kai gretimo namo šviesos užgesta, supranti, kad jau laikas miegot. žmonės užsitraukia užuolaidas, išjungia šviesas - - o aš stoviu prie didžiulio savo kambario lango be užuolaidų ir stebiu prisnigusius pušynus po savo kojom. ir taip iki ryto. žvakių šviesoj skaitau dostojevskį arba tyliai klausausi it's been a long time long time now since i've seen you smile... arba arcade fire. šitaip iki tol, kol pateka saulė ir mano širdžiai kažkodėl pasidaro lengviau įsitikinus, kad nauja diena atėjo. tada ir akys gali ramiai užsimerkt - - ak. nedaug kam esu pasakojus apie savo keistą fobiją miegot vienai, tačiau nors tu ką. nemigo naktys. žmonės ir šiąnakt nemiega?..
prancūzija visur aplink mane. nuo mano riešų iki kaklo duobutės. tartum tvyro ore. ir aš jaučiu, kad j'ai la tête dans les nuages. likusioms dešimčiai dienų galėčiau sau palinkėt nebent dviejų tonų stiprybės ir susikaupimo, bet... vietoj to, kviečiu jus į svečius. mano naujo gyvenimo numeris 1313.
