liūdno žmogaus vandenynai, kurių bangų mūša skamba minoru
būna, kai esu beveik tikra, jog mano visatos harmonija susideda tik iš F ir Am - būna, kai esu beveik tikra, jog viskas būtent šitaip sutverta
būtent šitaip man skamba dangumi plaukiantys debesys, šlamantys medžiai, šąlančios žvaigždės, praskrendančių paukščių sparnai, vakarinės saulės spinduliai, paskendę kambario dulkėse, netgi vėjo pašiauštas vanduo - F, Am
o po šimto metų šopeno muzika vis dar apnuogins mane
aš mačiau.
ReplyDelete