niekas nevyksta be prasmės.
ir vis stebiuosi, o dangau, kaip visa yra susiję.
(vis dar ieškau ženklų)

negaliu išsižadėti savo tamsiosios mėnulio pusės. ir viską, atrodo, vis dar daliju per pusę.
pusė to, ką atidaviau tau, buvo tavo

iš esmės, visi mūsų susitikimai ir visi mūsų ilgi pokalbiai iki prašvintant rytui vyksta vien mano galvoje
nors sapnai, kartkartėm atrodo, nėra vien iliuzija - tai tik tamsioji mėnulio pusė
atskiras nepriklausomas nuo realybės gyvenimas savo sąmonės voratinkliuose, kuriuose jautiesi pašėlusiai laimingai pilnatviškas ir užuodi miškuose tebesirpstančias uogas

pabudus persmelkia suvokimas, jog reikia laukti --
tik išlaukti, kol vėl kas nors pakvies eiti žemuogiauti

galbūt jie ir bando, bet man jų kalba pernelyg svetima