dar vienas naktinis puodelis kavos, dar viena cigaretė ir dūžtantys daiktai iš aštunto aukšto balkono. krenta žemėn ir dusliai sudūžta. šitaip daužau save, šitaip aš pykstu. šitaip aš noriu namo. ateis diena, kai būsiu patenkinta pati savimi ir stabiliai stovėsiu ant kojų, ir šitokios visai nekalėdinės naktinės beprotystės tik kels nemalonius prisiminimus, tačiau tai vis dar ne šiandien ir ne rytoj.

velniop viską, man tik reikia laiko.

o gal tik švelnumo