truputėlį brangiau kainuoja šiemet lietus

pirmas žodis, atėjęs į galvą ryte tik pramerkus akis, buvo skristi. tik nesuprantu, kodėl mano dabartyje jis neegzistuoja. tik kristi ir kristi... kažkur pamečiau pirmąją raidę.

bet. gal ir suprantu, kodėl.

žinau, kad negražu neatrašyt į laiškus.
negerai nelankyt paskaitų.
neprotinga švaistyt savo laiką niekams.
arba sapnuot širdį geliančius sapnus.
tačiau gyvenant tokiam mėšlinam absurde, kokiam šiuo metu dūstu aš, tai turėtų būti bent šiek tiek pateisinama.

kaip ten pabrėžienė kartodavo? ironija ir panieka yra didžiausi absurdo priešai.