pirmas pavasario lietus ir balos aplink. čia tik dangus ašaroja, tirpstant purvinam sniegui. suterštas jo baltumas nebesvaigina, saulės ir giedro dangaus ištroško mūsų kūnai bei akys. džiūgaujam sau, kai lauke +10 šilumos, ot čia tai pozityvus mąstymas. jau pliusinė, jau gerai, vaikams jau šilta. žiū, ir paltus galima po lova numest. o paskui ir guli lovoj su dar geresne pliusine +38 laipsnių temperatūra. beveik kaip vasarą, tik ledų niekas valgyt neleidžia.


nieko baisaus, tai viso labo tik kasmetinės pavasario problemos. sulaukę aštuoniolikos jau stebim aplinką ir stengiamės mokytis iš klaidų. taip ir turėtų būti, sako. sako, bet ar girdim. kitas klausimas. pusvalandžiais mokomės istoriją ir refrešinam mygtuką, laukdami naujos žinios iš svarbiausių, deja, niekas neraudonuoja šito ošiančiam sintetine jūra daikto ekrane.

išprotėt, žmogau, gali bemaigydamas. liūdi vienišas istorijos vadovėlis, numestas ant lovos... gerai, gana. paryžiaus taikos konferencija ir kitos tarpukario įdomybės manęs nekantriai laukia. žinoma... kaipgi kitaip. mhm.